- kvyklys
- kvyklỹs, -ė̃ smob. (4) BŽ53, DŽ; L670 1. kas kvykia: Šis paršas – amžinas kvyklỹs Brt. | Skrido kulkos kaip kvyklẽlės LTR(Vj). 2. prk. rėksnys, išverstagerklis: Jau nebemažas, o dar toks kvyklỹs tebesi Kair. Negražu tokiam kvỹkliui būti Kair. Tuoj buvo matyti, kad tai jau sumitęs žmogus – ne koks jaunuolis kvyklys ar vėjavaikis rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
